Automobilio poliravimas – tai ne tik blizgesio suteikimas, bet ir reali lako korekcija. Tinkamai atliktas poliravimas pašalina įbrėžimus, oksidaciją, sūkurinius įbrėžimus (swirls), tačiau neteisingas metodas gali negrįžtamai pažeisti lako sluoksnį. Todėl labai svarbu suprasti, kaip veikia dažų ir lako sluoksniai bei kaip parinkti saugią poliravimo kombinaciją.
Dažų ir lako sluoksnių sandara
Dažytas automobilio paviršius turi kelis sluoksnius:
- Gruntas;
- Bazinis sluoksnis (spalvotas sluoksnis);
- Lako sluoksnis (skaidrus apsauginis sluoksnis)
Poliruojant dirbama būtent su lako sluoksniu. Todėl kiekvienas poliravimo veiksmas realiai reiškia labai plono lako sluoksnio pašalinimą.
Kas yra lakas ir kokia jo paskirtis?
Lakas – tai skaidrus viršutinis dažų sluoksnis, kurio pagrindinė paskirtis yra apsaugoti spalvinius dažus nuo išorinių veiksnių.
Jis apsaugo dažus nuo:
- UV spinduliai (dėl jų spalva išblunka);
- Oksidacijos
Be apsauginės funkcijos, lakas suteikia blizgesį, gylį ir vizualinį paviršiaus lygumą, todėl būtent jis lemia automobilio išvaizdą.
Visas poliravimas atliekamas būtent su šiuo sluoksniu.
Kodėl transporto priemonės nereikėtų poliruoti per dažnai
Labai svarbu suprasti, kad:
- Kiekvienas poliravimo seansas sumažina bespalvio sluoksnio storį;
- Kuo daugiau kartų transporto priemonė buvo poliruota, tuo mažiau skaidraus sluoksnio lieka;
- Dėl pernelyg intensyvaus ar agresyvaus poliravimo gali sutrikti skaidraus sluoksnio dengimas (prasiskverbti į pagrindinį sluoksnį ar net gruntą), o tai yra rimta ir dažnai prireikia perdažyti.
Todėl prieš kiekvieną poliravimą būtina įvertinti:
- Ar transporto priemonė buvo poliruota anksčiau?;
- Kiek kartų?;
- Ar automobilis naujas, ar perdažytas?
Dažų storio matuoklis – būtinas saugaus darbo įrankis
Profesionalus poliravimas visada prasideda nuo dažų storio matavimo. Dažų storio matuoklis matuoja bendrą plėvelės storį (gruntas + bazinis sluoksnis + bespalvis sluoksnis) mikronais (µm).
Dažniausios reikšmės:
- Gamykliniai dažai: maždaug 60-120 µm;
- Perdažytos plokštės: paprastai 120-200 ir daugiau µm;
- Kartais dėl glaisto ar papildomų sluoksnių šis storis gali būti virš 200 µm — tai gali būti ženklas, kad buvo rimtesni remontai.
Jeigu matome, kad bendras storis mažas, tai reiškia, kad lako likutis ribotas, todėl reikia rinktis švelnesnį poliravimą.
Poliravimas ir lako korekcija – ne tas pats
Nors kasdienėje kalboje šie terminai dažnai vartojami kaip sinonimai, poliravimas ir lako korekcija nėra tas pats dalykas.
Poliravimas paprastai reiškia blizgesio atkūrimą ir lengvų įbrėžimų pašalinimą. Tai gali būti švelnus vieno žingsnio poliravimas, kuriuo siekiama estetinio rezultato.
Tuo tarpu dažų koregavimas yra išsamesnis procesas, kuriuo siekiama:
- Gilių įbrėžimų šalinimas;
- Dažų defektų (nubėgimų, dulkių, tekstūros, šlifavimo žymių) taisymas
Trumpai tariant:
- Poliravimas = kosmetinis patobulinimas;
- Dažų korekcija = defektų šalinimas + poliravimas
Abiem atvejais šalinamas bespalvis sluoksnis, tačiau skiriasi jų intensyvumas, paskirtis ir rizikos lygis.
Poliravimo kombinacija: padukas + pasta
Poliravimo rezultatas tiesiogiai priklauso nuo kombinacijos, kurią sudaro:
- Padų agresyvumas;
- Poliravimo pastos agresyvumas
Agresyvesnė sąranka gali būti naudojama, kai:
- Transporto priemonė yra nauja.
- Transporto priemonė anksčiau nebuvo poliruota.
- Plokštė buvo perdažyta, o storio rodmenys yra dideli
Tokiais atvejais galite naudoti:
- Vilnonis arba kietai išpjautas padas;
- Aštresnę poliravimo pastą.
Tai leidžia pašalinti daugiau gilių įbrėžimų efektyviau.
Kai būtina rinktis švelnesnę kombinaciją:
- Transporto priemonė buvo daug kartų poliruota;
- Matavimai rodo mažą lako likutį
Tokiu atveju:
- Naudokite vidutinio sunkumo arba minkštą putų pagalvėlę;
- Naudojama švelnesnė pasta
Taip pašalinama didžioji dalis įbrėžimų, tačiau išlaikomas maksimalus saugumas ir nepažeidžiamas likęs lakas.
Bendravimas yra profesionalumo dalis
Jeigu matavimai rodo, kad lako likutis ribotas, svarbu:
- Paaiškinkite, kad saugumo sumetimais ne visus gilius defektus galima pašalinti. jei yra galimybė, taisykite juos atskirai.
- Pasiūlyti saugų poliravimo variantą, kuris pagerins išvaizdą ir nepakenks dažams.
Reziumė
- Bespalvis sluoksnis yra apsauginis dažų sistemos sluoksnis;
- Poliravimas ir dažų taisymas yra skirtingi procesai, kurių intensyvumas skiriasi;
- Kiekviena poliravimo sesija mažina bespalvio sluoksnio storį - koreguoti negalima neribotą laiką;
- Dažų storio matuoklis yra būtinas saugiam ir profesionaliam darbui;
- Trinkelės ir mišinys turi būti parenkami remiantis realiais matavimais ir paviršiaus būkle;
- Saugus poliravimas - tai ne maksimalus agresyvumas, o optimalių rezultatų pasiekimas nerizikuojant sugadinti dažų.